Skip to main content

VERZ 41

TEXT 41

Besedilo

Tekstas

vyavasāyātmikā buddhir
ekeha kuru-nandana
bahu-śākhā hy anantāś ca
buddhayo ’vyavasāyinām
vyavasāyātmikā buddhir
ekeha kuru-nandana
bahu-śākhā hy anantāś ca
buddhayo ’vyavasāyinām

Synonyms

Synonyms

vyavasāya-ātmikā – neomajna v zavesti Kṛṣṇe; buddhiḥ – inteligenca; ekā – samo ena; iha – v tem svetu; kuru-nandana – o ljubljeni sin Kurujev; bahu-śākhāḥ – ki ima veliko vej; hi – zares; anantāḥ – neomejeno; ca – tudi; buddhayaḥ – inteligenca; avyavasāyinām – tistih, ki niso zavestni Kṛṣṇe.

vyavasāya-ātmikā — tvirtai sutelktas į Kṛṣṇą; buddhiḥ — intelektas; ekā — vienintelis; iha — šiame pasaulyje; kuru-nandana — o mylimasis Kuru aini; bahu-śākhāḥ — išsišakojęs; hi — tikrai; anantāḥ — beribis; ca — taip pat; buddhayaḥ — intelektas; avyavasāyinām — tų, kurie neįsisąmonino Kṛṣṇos.

Translation

Translation

Tisti, ki gredo po tej poti, so neomajni v svoji odločnosti in imajo en sam cilj. Inteligenca neodločnih, o ljubljeni sin Kurujev, pa je zelo razvejana.

Žengiančiųjų šiuo keliu ketinimai tvirti, jų tikslas vienas. O mylimasis Kuru aini, tuo tarpu neryžtingųjų intelektas plačiai išsišakojęs.

Purport

Purport

Trdna vera, da bomo z razvijanjem zavesti Kṛṣṇe dosegli najvišjo popolnost življenja, se imenuje inteligenca vyavasāyātmikā. V Caitanya-caritāmṛti (Madhya 22.62) je rečeno:

KOMENTARAS: Tvirtas tikėjimas, kad Kṛṣṇos sąmonės dėka bus pasiekta aukščiausia būties tobulumo pakopa, vadinasi vyavasāyātmikā intelektu. „Caitanya-caritāmṛta“ (Madhya 22.62) teigia:

‘śraddhā’-śabde – viśvāsa kahe sudṛḍha niścaya
kṛṣṇe bhakti kaile sarva-karma kṛta haya
‘śraddhā’-śabde – viśvāsa kahe sudṛḍha niścaya
kṛṣṇe bhakti kaile sarva-karma kṛta haya

Vera je neomajno zaupanje v nekaj vzvišenega. Kdor opravlja dolžnosti, ki jih ima do Kṛṣṇe, ni dolžan opravljati materialnih dejavnosti in izpolnjevati obveznosti do družine, človeštva in naroda. Naše sedanje delovanje z željo po čutnem uživanju je posledica dobrih in slabih del, ki smo jih opravljali v preteklosti. Če človek obudi svojo zavest Kṛṣṇe, se mu ni treba več truditi, da bi bile posledice njegovega dela dobre. Vsa njegova dejanja so tedaj absolutna, saj niso več pod vplivom dobrega in zla ter drugih nasprotij. Najvišjo popolnost zavesti Kṛṣṇe dosežemo, ko zavržemo materialističen pogled na življenje. To stopnjo avtomatično dosežemo z napredovanjem v zavesti Kṛṣṇe.

Tikėjimas – tai tvirtas pasikliovimas tuo, kas iškilnu. Kai žmogus vykdo Kṛṣṇos sąmonės pareigas, jis neprivalo derintis prie materialaus pasaulio su jo įsipareigojimais šeimos tradicijoms, žmoniškumui ar tautiškumui. Veikti dėl pasitenkinimo esame sąlygojami ankstesnių gerų ar blogų darbų. Tačiau tas, kuriame nubudo Kṛṣṇos sąmonė, nebeprivalo savo veikla siekti teigiamų rezultatų. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus veikia absoliučiu lygiu, nes gėrio ir blogio priešybės jo veiksmams jau nebeturi įtakos. Aukščiausia Kṛṣṇos sąmonės tobulumo pakopa – materialios būties sampratos atsižadėjimas. Tokia būsena pasiekiama savaime laipsniškai vystantis Kṛṣṇos sąmonei.

Neomajna odločnost pri razvijanju zavesti Kṛṣṇe je rezultat znanja. Vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhaḥ: oseba, zavestna Kṛṣṇe, je redka dobra duša, ki ve, da je Vāsudeva ali Kṛṣṇa izvor vseh pojavnih vzrokov. Kakor z zalivanjem drevesne korenine avtomatično priskrbimo vodo tudi listom in vejam, tako z delovanjem za Kṛṣṇo najbolje služimo vsem: sebi, družini, družbi, državi, človeštvu itd. Če je z našimi dejanji zadovoljen Kṛṣṇa, bodo z njimi zadovoljni vsi.

Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus ketinimų tvirtumas pagrįstas žinojimu. Vāsudevaḥ sarvam iti sa mahātmā su-durlabhah: Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus yra reta, kilni siela, kuri tobulai žino, jog Vāsudeva ar Kṛṣṇa – visų matomų priežasčių pagrindas. Kaip laistant medžio šaknis vandens gauna lapai ir šakos, taip ir veikiant su Kṛṣṇos sąmone didžiausia paslauga padaroma visiems – pačiam sau, šeimai, visuomenei, kraštui, žmonijai etc. Jeigu žmogaus veiksmais patenkintas Kṛṣṇa – tai ir visi kiti bus patenkinti.

Pri razvijanju zavesti Kṛṣṇe bomo svojo službo najbolje opravljali, če delujemo pod veščim vodstvom duhovnega učitelja, Kṛṣṇovega verodostojnega predstavnika, ki pozna učenčevo naravo in lahko učenca vodi na poti zavesti Kṛṣṇe. Da bi resnično napredovali v zavesti Kṛṣṇe, moramo biti pri svojem delovanju odločni in moramo ubogati Kṛṣṇovega predstavnika, verodostojnega duhovnega učitelja, izpolnjevanje njegovih navodil pa moramo sprejeti za svoje življenjsko poslanstvo. Śrīla Viśvanātha Cakravartī Ṭhākura nas v svoji znani molitvi duhovnemu učitelju poučuje:

Tačiau geriausiai tarnystė Kṛṣṇos sąmonės srityje atliekama vadovaujant dvasiniam mokytojui – bona fide Kṛṣṇos atstovui, suprantančiam įgimtas mokinio savybes ir galinčiam jo veiksmus nukreipti reikiama Kṛṣṇos sąmonės kryptimi. Norint gerai perprasti Kṛṣṇos sąmonę, reikia veikti ryžtingai ir paklusti Krsnos atstovui. Bona fide dvasinio mokytojo nurodymus būtina suprasti kaip savo gyvenimo misiją. Śrīla Viśvanātha Cakravartis Ṭhākura savo garsiose maldose, skirtose dvasiniam mokytojui, moko mus:

yasya prasādād bhagavat-prasādo
yasyāprasādān na gatiḥ kuto ’pi
dhyāyan stuvaṁs tasya yaśas tri-sandhyaṁ
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam
yasya prasādād bhagavat-prasādo
yasyāprasādān na gatiḥ kuto ’pi
dhyāyan stuvaṁs tasya yaśas tri-sandhyaṁ
vande guroḥ śrī-caraṇāravindam

„Kdor zadovolji duhovnega učitelja, zadovolji Vsevišnjo Božansko Osebnost, kdor pa ga ne zadovolji, ne more postati zavesten Kṛṣṇe. Zato moram trikrat na dan meditirati o svojem duhovnem učitelju, ga prositi za milost in mu izkazati spoštovanje.“

„Patenkindami dvasinį mokytoją, kartu patenkiname ir Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, o jeigu to nedarysime – neturėsime galimybių pakilti iki Kṛṣṇos sąmonės lygio. Todėl triskart per dieną medituodamas turiu melsti savo dvasinio mokytojo malonės ir su pagarba jam lenktis.“

Celoten proces temelji na popolnem znanju o duši, ki presega telesno razumevanje življenja – ne na teoretičnem, temveč na praktičnem znanju, ki človeka pripelje do stopnje, ko ne deluje več z željo po čutnem uživanju. Tistega, ki ni obvladal uma, zavedejo različna dejanja, katerih cilj je čutno uživanje.

Tačiau visą šį procesą lemia nesusijęs su kūniškąja samprata tobulas žinojimas apie sielą – ne teorinis, bet praktinis, pašalinantis visas galimybes tenkinti jusles karmine veikla. Nestabilaus proto žmogų vilioja įvairių rūšių karminė veikla.