TEXT 1

VERZ 1

Tekstas

Besedilo

śrī-bhagavān uvāca
imaṁ vivasvate yogaṁ
proktavān aham avyayam
vivasvān manave prāha
manur ikṣvākave ’bravīt

Synonyms

śrī-bhagavān uvāca — Aukščiausiasis Dievo Asmuo tarė; imam — šį; vivasvate — Saulės dievui; yogam — mokslą apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju; proktavān — išdėsčiau; aham — Aš; avyayam — amžiną; vivasvān — Vivasvānas (Saulės dievo vardas); manave — žmonijos tėvui (vardu Vaivasvata); prāha — persakė; manuḥ — žmonijos tėvas; ikṣvākave — karaliui Ikṣvāku; abravīt — pasakė.

śrī-bhagavān uvāca – Gospod Śrī Kṛṣṇa, Vsevišnja Božanska Osebnost, je rekel; imam – to; vivasvate – bogu Sonca; yogam – znanost o odnosu živega bitja z Vsevišnjim; proktavān – razodel; aham – Jaz; avyayam – večno; vivasvān – Vivasvān (ime boga Sonca); manave – očetu človeštva (po imenu Vaivasvata); prāha – je izgovoril; manuḥ – oče človeštva; ikṣvākave – kralju Ikṣvākuju; abravīt – je povedal.

Translation

Dievo Asmuo, Viešpats Śrī Kṛṣṇa, tarė: Aš išdėsčiau šį amžiną yogos mokslą Saulės dievui Vivasvānui, Vivasvānas – žmonijos tėvui Manu, o Manu savo ruožtu persakė jį Ikṣvāku.

Gospod Śrī Kṛṣṇa, Božanska Osebnost, je rekel: To večno znanost o yogi sem razodel bogu Sonca Vivasvānu, Vivasvān je o njej poučil Manuja, očeta človeštva, Manu pa Ikṣvākuja.

Purport

KOMENTARAS: Šiame posme skaitome „Bhagavad-gītos“ istoriją, atsektą nuo senų senovės, kai ji buvo perteikta visų planetų valdovams, o pirmiausiai – Saulės planetos valdovui. Pagrindinis visų planetų valdovų uždavinys – ginti savo gyventojus, todėl karalių luomas turi žinoti „Bhagavad-gītos“ mokslą, kad mokėtų valdyti savo piliečius ir apsaugotų juos nuo materialiųjų geismų nelaisvės. Žmogaus gyvenimas yra skirtas ugdyti dvasinį žinojimą, suvokti amžiną ryšį su Aukščiausiuoju Dievo Asmeniu, todėl visų valstybių bei planetų vyriausių vykdomosios valdžios atstovų pareiga švietimo, kultūros bei religijos priemonėmis diegti šią mintį gyventojų sąmonėn. Kitaip sakant, visų valstybių vadovų funkcija – propaguoti Kṛṣṇos sąmonės mokslą, siekiant, kad žmonės susipažintų su šiuo didžiu mokslu ir žengtų sėkmės keliu, naudodamiesi galimybe, kurią teikia žmogiškoji gyvybės forma.

V tem verzu Gospod opisuje zgodovino Bhagavad-gīte od davnega časa, ko je bil o njej poučen kralj Sonca, potem pa še kralji vseh drugih planetov. Glavna naloga kraljev vseh planetov je, da ščitijo prebivalce. Da bi kraljevski stan lahko vladal državljanom in jih zaščitil pred sponami materialnega poželenja, mora razumeti znanost Bhagavad-gīte. Človeško življenje je namenjeno negovanju duhovnega znanja o našem večnem odnosu z Vsevišnjo Božansko Osebnostjo, zato je dolžnost voditeljev vseh držav na vseh planetih, da z vzgojo, kulturo in vdanim služenjem o tem poučijo državljane. Voditelji vseh držav bi morali torej širiti filozofijo zavesti Kṛṣṇe, da bi imeli ljudje korist od te velike znanosti in bi lahko dosegli popolnost ter tako izkoristili priložnost, ki jo daje človeška oblika življenja.

Šioje epochoje Saulės dievas, Saulės valdovas, yra žinomas Vivasvāno vardu. Saulė – visų Saulės sistemos planetų motina. „Brahma-saṁhitoje“ (5.52) pasakyta:

V tej dobi se bog Sonca imenuje Vivasvān in kraljuje Soncu, izvoru vseh drugih planetov univerzuma. V Brahma-saṁhiti (5.52) je rečeno:

yac-cakṣur eṣa savitā sakala-grahāṇāṁ
rājā samasta-sura-mūrtir aśeṣa-tejāḥ
yasyājñayā bhramati sambhṛta-kāla-cakro
govindam ādi-puruṣaṁ tam ahaṁ bhajāmi

„Tebūna pagarbinta, – tarė Viešpats Brahmā, – pirminė asmenybė, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Govinda [Kṛṣṇa], kurio nurodymu planetų valdovė Saulė gauna neišsenkamą galybę ir kaitrą. Saulė – Viešpaties akis. Ji skrieja savo orbita, paklusdama Jo įsakymui.“

„Častim Govindo [Kṛṣṇo], Vsevišnjo Božansko Osebnost,“ je dejal Brahmā, „ki je izvorna oseba in po čigar ukazu Sonce, kralj vseh planetov, izžareva brezmejno moč in toploto. Sonce predstavlja Gospodovo oko in se giblje po orbiti na Njegov ukaz.“

Saulė – planetų valdovė, o valdo Saulės planetą, be kurios šilumos ir šviesos negali egzistuoti kitos planetos, Saulės dievas (dabar Vivasvānas). Ji skrieja savo orbita paklusdama Kṛṣṇos įsakymui. Būtent Vivasvāną Viešpats Kṛṣṇa neatmenamais laikais pasirinko pirmuoju Savo mokiniu, kuriam ir perdavė „Bhagavad-gītos“ mokslą. Todėl Gīta – tai ne koks spekuliatyvus traktatas, skirtas eiliniam mokslininkui, o autoritetinga knyga, pasiekusi mus iš amžių glūdumos.

Sonce, ki mu vlada bog Sonca (zdajšnjemu je ime Vivasvān), je kralj vseh planetov in le-te oskrbuje s toploto in svetlobo. Kroži po ukazu Kṛṣṇe, ki je sprejel Vivasvāna za Svojega prvega učenca in ga poučil o Bhagavad-gīti. Gītā torej ni filozofska razprava, namenjena nepomembnim posvetnim učenjakom, temveč temeljna knjiga znanja iz pradavnih časov.

Atsekti Gītos istoriją galima iš tokių „Mahābhāratos“ (Śanti-parva 348.51–52) eilučių:

V Mahābhārati (Śānti-parva 348.51–52) je zgodovina Gīte opisana takole:

tretā-yugādau ca tato
vivasvān manave dadau
manuś ca loka-bhṛty-arthaṁ
sutāyekṣvākave dadau
ikṣvākuṇā ca kathito
vyāpya lokān avasthitaḥ

„Epochos, kuri vadinasi Tretā-yuga, pradžioje šį mokslą apie savitarpio santykius su Aukščiausiuoju Vivasvānas perteikė Manu. Žmonijos tėvas Manu perdavė jį savo sūnui Mahārājai Ikṣvāku, Žemės planetos valdovui ir Raghu dinastijos, kurioje apsireiškė Viešpats Rāmacandra, protėviui.“ Vadinasi, „Bhagavad-gītā“ yra žinoma žmonių visuomenei nuo Mahārājos Ikṣvāku laikų.

„Na začetku dobe po imenu tretā-yuga je Vivasvān to znanost o odnosu med živimi bitji in Vsevišnjim predal Manuju. Manu, oče človeštva, je o njej poučil svojega sina Mahārājo Ikṣvākuja, kralja planeta Zemlje in praočeta dinastije Raghujev, v kateri se je pojavil Gospod Rāmacandra.“ Bhagavad-gītā je torej človeški družbi poznana že od časa Mahārāje Ikṣvākuja.

Jau praslinko penki Kali-yugos tūkstantmečiai; iš viso ji trunka 432000 metų. Prieš ją buvo Dvāpara-yuga (800000 metų), o dar anksčiau – Tretā- yuga (1200000 metų). Taigi maždaug prieš 2005000 metų Manu perteikė „Bhagavad-gītą“ savo sūnui ir mokiniui, Žemės planetos karaliui Mahārājai Ikṣvāku. Dabartinio Manu gyvenimo trukmė 305300000 metų, iš jų 120400000 jis jau pragyveno. Atsižvelgiant į tai, kad Gītą Savo mokiniui, Saulės dievui Vivasvānui, Viešpats persakė dar prieš Manu gimimą – tai įvyko (labai apytikriu apskaičiavimu) mažų mažiausiai prieš 120400000 metų, o žmonių visuomenėje ji žinoma apie du milijonus metų. Viešpats pakartojo ją Arjunai maždaug prieš penkis tūkstantmečius. Tokia bendrais bruožais yra Gītos istorija, jei tikėsime pačia Gita ir jos autoriaus Viešpaties Śrī Kṛṣṇos žodžiais. Ji buvo perteikta Saulės dievui Vivasvānui, nes jis irgi kṣatriyas, visų sūrya-vaṁśa kṣatriyų, t.y. Saulės dievo ainių kṣatriyų protėvis. Kadangi „Bhagavad-gītā“ prilygsta Vedoms (juk išsakė ją Aukščiausiasis Dievo Asmuo), šios žinios yra apauruṣeya – antžmogiškos. Vedų mokymas suvokiamas toks, koks jis yra, be žmogaus interpretacijų, todėl ir Gītā privalo būti suvokta atsisakant žemiškų interpretacijų. Tuščių disputų mėgėjai gali ją interpretuoti savaip, bet tada ji nebebus „Bhagavad-gītā“ tokia, kokia ji yra. „Bhagavad-gītą“ reikia suvokti tokią, kokia ji yra pagal mokinių seką. Šiame posme ir pasakojama, kaip Viešpats išsakė ją Saulės dievui, Saulės dievas perdavė ją savo sūnui Manu, o Manu perteikė savo sūnui Ikṣvāku.

Od začetka kali-yuge, ki traja 432 000 let, je minilo pet tisoč let. Pred tem je bila dvāpara-yuga (ki je trajala 800 000 let), pred njo pa tretā-yuga (ta je trajala 1 200 000 let). Manu je torej prenesel Bhagavad-gīto svojemu sinu in učencu Mahārāji Ikṣvākuju, kralju planeta Zemlje, pred približno 2 005 000 leti. Izračunano je, da traja doba zdajšnjega Manuja približno 305 300 000 let, od katerih je minilo 120 400 000 let. Gospod je pred Manujevim rojstvom izgovoril Gīto Svojemu učencu, bogu Sonca Vivasvānu, kar pomeni, da je bila Gītā po grobi oceni izgovorjena pred najmanj 120 400 000 leti. Človeška družba jo pozna dva milijona let. Pred približno pet tisoč leti jo je Gospod znova razodel Arjuni. To je kratka zgodovina Gīte, kakor jo navajata Gītā sama in njen govornik, Gospod Śrī Kṛṣṇa. Gospod je razodel Gīto bogu Sonca Vivasvānu, ker je tudi slednji kṣatriya; Vivasvān je oče mnogih kṣatrij, imenovanih sūrya-vaṁśa kṣatriye ali kṣatriye, ki so potomci boga Sonca. Bhagavad-gītā je enakovredna Vedam, saj jo je izgovoril Vsevišnji Gospod, zato je znanje, ki ga vsebuje, apauruṣeya, nadčloveško. Ker je treba navodila iz Ved sprejeti taka, kakršna so, ne da bi jih po svoje razlagali, moramo tako sprejeti tudi Gīto in ne smemo poslušati posvetnih razlag. Posvetni razpravljalci jo lahko po svoje razlagajo, ampak to ni Bhagavad-gītā, kakršna je. Bhagavad-gīto moramo sprejeti táko, kakršna je, preko nasledstva duhovnih učiteljev, o katerem govori ta verz: Gospod jo je izgovoril bogu Sonca, bog Sonca Manuju, Manu pa svojemu sinu Ikṣvākuju.