TEXT 31

Devanagari

क्षिप्रं भवति धर्मात्मा शश्वच्छान्तिं निगच्छति ।
कौन्तेय प्रतिजानीहि न मे भक्त: प्रणश्यति ॥ ३१ ॥

Text

Tekstas

kṣipraṁ bhavati dharmātmā
śaśvac-chāntiṁ nigacchati
kaunteya pratijānīhi
na me bhaktaḥ praṇaśyati

Synonyms

kṣipram — very soon; bhavati — becomes; dharma-ātmā — righteous; śaśvat-śāntim — lasting peace; nigacchati — attains; kaunteya — O son of Kuntī; pratijānīhi — declare; na — never; me — My; bhaktaḥ — devotee; praṇaśyati — perishes.

kṣipram — labai greitai; bhavati — tampa; dharma-ātmā — teisuoliu; śaśvat- śāntim — amžiną ramybę; nigacchati — pasiekia; kaunteya — o Kuntī sūnau; pratijānīhi — skelbk; na — niekada; me — Mano; bhaktaḥ — bhaktas; praṇaśyati — pražūva.

Translation

He quickly becomes righteous and attains lasting peace. O son of Kuntī, declare it boldly that My devotee never perishes.

Greitai jis tampa teisuoliu ir suranda amžiną ramybę. O Kuntī sūnau, drąsiai skelbk, kad Mano bhaktas niekada nepražūva.

Purport

This should not be misunderstood. In the Seventh Chapter the Lord says that one who is engaged in mischievous activities cannot become a devotee of the Lord. One who is not a devotee of the Lord has no good qualifications whatsoever. The question remains, then, How can a person engaged in abominable activities – either by accident or by intention – be a pure devotee? This question may justly be raised. The miscreants, as stated in the Seventh Chapter, who never come to the devotional service of the Lord, have no good qualifications, as is stated in the Śrīmad-Bhāgavatam. Generally, a devotee who is engaged in the nine kinds of devotional activities is engaged in the process of cleansing all material contamination from the heart. He puts the Supreme Personality of Godhead within his heart, and all sinful contaminations are naturally washed away. Continuous thinking of the Supreme Lord makes him pure by nature. According to the Vedas, there is a certain regulation that if one falls down from his exalted position he has to undergo certain ritualistic processes to purify himself. But here there is no such condition, because the purifying process is already there in the heart of the devotee, due to his remembering the Supreme Personality of Godhead constantly. Therefore, the chanting of Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare should be continued without stoppage. This will protect a devotee from all accidental falldowns. He will thus remain perpetually free from all material contaminations.

KOMENTARAS: Šį posmą reikia suprasti teisingai. Septintajame skyriuje Viešpats sako, kad piktus darbus darantis žmogus negali tapti Viešpaties bhaktu. Neatsidavęs Viešpačiui žmogus neturi jokių gerų savybių. Tuomet neaišku, kaip bjauriai besielgiantis žmogus – ar jis darytų tai atsitiktinai, ar su tam tikrais kėslais, gali būti tyras bhaktas? Toks klausimas visiškai teisėtas. Septintas skyrius skelbia, kad nenaudėliai niekada neatsideda pasiaukojimo tarnystei, ir, kaip teigiama „Śrīmad-Bhāgavatam“, neturi gerų savybių. Paprastai bhaktas, atliekantis devynių rūšių pasiaukojimo tarnystę, apvalo širdį nuo visų materijos nešvarybių. Visa širdimi atsidavus Aukščiausiajam Dievo Asmeniui visos iš nuodėmių kylančios nešvarybės savaime nusiplauna, o nepaliaujamai mąstant apie Aukščiausiąjį Viešpatį jo prigimtis tampa skaisti. Pasak Vedų, iš aukštos padėties puolęs žmogus turi atlikti tam tikrus ritualus, kad apsivalytų. Tačiau šiuo atveju to daryti nereikia, nes bhakto širdis skaistėja savaime, kadangi jis nuolatos prisimena Aukščiausiąjį Dievo Asmenį. Todėl Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare reikia kartoti be perstojo. Tai apsaugos bhaktą nuo atsitiktinio nuopuolio. Materijos nešvarybės jo niekada nepalies.