TEXT 11
TEXT 11
Devanagari
Devanagari
सर्वकर्मफलत्यागं तत: कुरु यतात्मवान् ॥ ११ ॥
Text
Tekstas
kartuṁ mad-yogam āśritaḥ
sarva-karma-phala-tyāgaṁ
tataḥ kuru yatātmavān
kartuṁ mad-yogam āśritaḥ
sarva-karma-phala-tyāgaṁ
tataḥ kuru yatātmavān
Synonyms
Synonyms
atha — even though; etat — this; api — also; aśaktaḥ — unable; asi — you are; kartum — to perform; mat — unto Me; yogam — in devotional service; āśritaḥ — taking refuge; sarva-karma — of all activities; phala — of the results; tyāgam — renunciation; tataḥ — then; kuru — do; yata-ātma-vān — self-situated.
atha — jeigu net; etat — tai; api — taip pat; aśaktaḥ — nepajėgus; asi — tu esi; kartum — atlikti; mat — Man; yogam — pasiaukojimo tarnystėje; āśritaḥ — radęs prieglobstį; sarva-karma — visos veiklos; phala — rezultatų; tyāgam — atsižadėjimą; tataḥ — tada; kuru — atlik; yata-ātma-vān — radęs atsparą savyje.
Translation
Translation
If, however, you are unable to work in this consciousness of Me, then try to act giving up all results of your work and try to be self-situated.
Tačiau jei tu nepajėgi dirbti Man su tokia sąmone, tada pasistenk veikti atsisakydamas visų savo darbo rezultatų ir atrask atsparą savyje.
Purport
Purport
It may be that one is unable even to sympathize with the activities of Kṛṣṇa consciousness because of social, familial or religious considerations or because of some other impediments. If one attaches himself directly to the activities of Kṛṣṇa consciousness, there may be objections from family members, or so many other difficulties. For one who has such a problem, it is advised that he sacrifice the accumulated result of his activities to some good cause. Such procedures are described in the Vedic rules. There are many descriptions of sacrifices and special functions for the full-moon day, and there is special work in which the result of one’s previous action may be applied. Thus one may gradually become elevated to the state of knowledge. It is also found that when one who is not even interested in the activities of Kṛṣṇa consciousness gives charity to some hospital or some other social institution, he gives up the hard-earned results of his activities. That is also recommended here because by the practice of giving up the fruits of one’s activities one is sure to purify his mind gradually, and in that purified stage of mind one becomes able to understand Kṛṣṇa consciousness. Of course, Kṛṣṇa consciousness is not dependent on any other experience, because Kṛṣṇa consciousness itself can purify one’s mind, but if there are impediments to accepting Kṛṣṇa consciousness, one may try to give up the results of his actions. In that respect, social service, community service, national service, sacrifice for one’s country, etc., may be accepted so that some day one may come to the stage of pure devotional service to the Supreme Lord. In Bhagavad-gītā (18.46) we find it is stated, yataḥ pravṛttir bhūtānām: if one decides to sacrifice for the supreme cause, even if he does not know that the supreme cause is Kṛṣṇa, he will come gradually to understand that Kṛṣṇa is the supreme cause by the sacrificial method.
KOMENTARAS: Gali atsitikti taip, kad dėl socialinių, šeimyninių, religinių išskaičiavimų ar dėl kitų kliūčių žmogus negali prisidėti prie Kṛṣṇos sąmonės veiklos. Tam, kuris tiesiogiai užsiima Kṛṣṇos sąmonės veikla, gali nepritarti šeimos nariai ar gali iškilti kitų sunkumų. Susidūrus su šiomis kliūtimis, patariama savo veiklos rezultatus aukoti kokiam nors kilniam tikslui. Tokį kelią siūlo Vedų taisyklės. Vedos plačiai aprašo aukas ir specialias puṇyos funkcijas, arba tam tikrą veiklą, kurioje gali būti panaudoti ankstesnės veiklos rezultatai. Taip žingsnis po žingsnio pasiekiamas žinojimo būvis. Pasitaiko, kad žmogus, net nesidomintis Kṛṣṇos sąmonės veikla, šelpia ligoninę ar kitą visuomeninę įstaigą, atsisako savo sunkaus darbo vaisių. Vedos irgi pataria taip elgtis, nes atsisakant darbo vaisių palengva apsivalo protas, o apvalytam protui tampa suprantama Kṛṣṇos sąmonė. Žinoma, Kṛṣṇos sąmonė yra nepriklausoma nuo kitos patirties, nes ji pati apvalo protą. Tačiau, jei priimdamas Kṛṣṇos sąmonę žmogus susiduria su kliūtimis, jis gali pamėginti atsisakyti savo veiklos rezultatų. Šiuo požiūriu tarnystė visuomenei, bendrijai, tautai, pasiaukojimas savo kraštui etc. – visai priimtini, nes gali išaušti diena, kai žmogus pasieks tyros pasiaukojimo tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui lygį. „Bhagavad-gītoje“ (18.46) sutiksime tokius žodžius: yataḥ pravṛttir bhūtānām – jei žmogus nusprendžia kažką paaukoti aukščiausiam reikalui, tai net nežinodamas, kad aukščiausias reikalas – Kṛṣṇa, aukodamas jis ilgainiui suvoks tai.